NUO BIRŽELIO 17 d. – VALSTYBĖS LYGIO EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS REŽIMAS.
2020 m. Spalio 09 d.

Centralizuotą pirkimą su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis vykdanti Lietuva gavo Europos Komisijos (EK) pasirašytą sutartį su farmacine kompanija „Janssen Pharmaceutica NV“ dėl vakcinos nuo koronaviruso įsigijimo. Kitą savaitę Vyriausybėje bus svarstomas klausimas, ar įsigyti šią vakciną.

Sprendimai, kokius vakcinos dozių kiekius įsigyti bus priimami Vyriausybėje. SAM šiuo tikslu analizuoja gautus dokumentus ir Vyriausybei teiks atitinkamus siūlymus.

Lietuva siekia įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą kiekį. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Lietuva nori įsigyti vakciną nuo koronaviruso iš skirtingų gamintojų tam, kad kuo greičiau būtų galima pradėti naudoti veiksmingiausią ir saugiausią vakciną, kurios naudojimui leidimą duos Europos vaistų agentūra. 

„Nors sprendimai dėl vakcinų įsigijimo iš gamintojų yra nelengvi ir lydimi tam tikro neapibrėžtumo, negalime nepasidžiaugti sėkmingais tarpiniais ES valstybių narių derybų su vakcinų gamintojais rezultatais. Svarbiausia, kad jau turime galimybę rinktis vakcinas, kurios apsaugos Lietuvos visuomenę nuo koronaviruso“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Tai yra trečioji sutartis su vakcinos nuo koronaviruso gamintojais. Rugpjūčio pabaigoje Lietuva nusprendė įgyti vakcinas pagal sutartį su farmacijos kompanija „AstraZeneca“, o sprendimus dėl vakcinos įsigijimo iš kompanijų „Sanofi-GSK“ bei „Janssen Pharmaceutica NV“ Lietuva priims artimiausiu metu. 

Europos Komisijos sprendimas remti farmacinės kompanijos „Janssen Pharmaceutica NV“  gaminimą grindžiamas patikima moksline informacija, technologija, taikoma gamyboje ir įmonės patirtimi ir pajėgumais, kuriant vakcinas. 

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad prieš vakcinoms patenkant į rinką, vakcinos kūrimas prasideda laboratorijoje, kur tikrinamas veikliųjų medžiagų poveikis gyviems organizmams, saugumo savybės. Tokie ikiklinikiniai tyrimai paprastai atliekami bent su dvejomis skirtingomis laboratorijos gyvūnų rūšimis – su pelėmis ir artimiausiais žmogui gyvūnais – beždžionėmis. 

•    I-oje klinikinių tyrimų fazėje dalyvauja kelios dešimtys sveikų žmonių. Nustatomas vaistinės medžiagos saugumas, poveikis imuninei sistemai ir kt.

•    II-oje tyrimų fazėje vakcina yra skiriama keliems šimtams žmonių, priklausančių skirtingoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, vaikams ir senjorams. Kelis mėnesius trunkančiuose tyrimuose stebimas vakcinos poveikis, nepageidaujami reiškiniai. 

•    III-oje tyrimų fazėje dalyvauja iki kelių ar keliasdešimt tūkstančių žmonių, todėl šie tyrimai trunka ilgiausiai. Įvertinamas vakcinos veiksmingumas, kokia dalis paskiepytų žmonių nesuserga liga, ar vakcina saugi, kokie galimi reti šalutiniai reiškiniai.

•  IV-oje tyrimų fazėje stebimas jau registruotos vakcinos ilgalaikis naudingas ir nepageidaujamas poveikis bei vertinama, kokia yra jos sąveika su kitais vartojamais vaistais ir pan.

SAM Spaudos tarnyba

Šaltinis: sam.lrv.lt
Paskutinė atnaujinimo data: 2020-10-10