DUK

Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama išvengti COVID-19 ligos sukeltų mirčių ir hospitalizacijų, sukeliant imuninį organizmo atsaką.

COVID-19 gali sukelti sunkių ligų su ilgalaikėmis pasekmėmis bet kokio amžiaus žmonėms. Kai kurie ligų atvejai gali baigtis mirtimi.

Norint apsaugoti visuomenės sveikatą, išgelbėti žmonių gyvybes, apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą nuo perkrovos, bei apsaugoti sveikatos priežiūros specialistus bei pažeidžiamas grupes, tokias kaip pagyvenę žmonės ar sergantieji lėtinėmis ligomis, efektyviausia priemonė yra saugių ir veiksmingų vakcinų nuo COVID-19 naudojimas. 

Stebėjimo tyrimų rezultatai patvirtina, kad ES ir EEE leidžiamos vakcinos apsaugo nuo sunkių su COVID-19 susijusių ligos formų, hospitalizacijos ir mirties atvejų, todėl skiepijimas ir toliau atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią sunkioms klinikinėms pasekmėms. Tačiau ilgainiui apsauga silpnėja. Norint užtikrinti didesnę ir ilgalaikę apsaugą svarbu po pirminės vakcinacijos skiepytis stiprinamąja COVID-19 vakcinos doze, ypač asmenims, priklausantiems rizikos grupėms. 

Paprastai virusai mutuoja (keičiasi viruso genetinė medžiaga), tačiau mutacijos nebūtinai turi įtakos vakcinos veiksmingumui nuo viruso.

Kai kurios vakcinos nuo virusinių ligų išlieka veiksmingos praėjus daugeliui metų po jų sukūrimo ir suteikia ilgalaikę apsaugą.

Kita vertus, sergant tokiomis ligomis kaip gripas, viruso padermės keičiasi taip dažnai ir tiek daug, kad vakcinos sudėtis turi būti atnaujinama kasmet, norint jog ši būtų veiksminga.

COVID-19 vakcinų veiksmingumas yra nuolat stebimas. Tai labai svarbu norint nustatyti bet kokius sumažėjusios apsaugos požymius arba sumažėjusį veiksmingumą nuo cirkuliuojančių viruso atmainų. Kadangi šioje srityje įrodymai nuolat kinta, atitinkamai koreguojamos vakcinų rekomendacios arba skiepijimo strategijos.

Taip, tai yra jūsų teisė. Vakcinacija nėra privaloma. 

1. COVID-19 ir toliau kelia pavojų sveikatai įvairaus amžiaus ir kilmės bendruomenėms ir asmenims, ypač tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga gretutinėmis ligomis.^1-3

^{1. World Health Organization. COVID-19 Weekly Epidemiological Update, Edition 152; July 20, 2023.}

^{2. World Health Organization. Coronavirus disease (COVID-19). Accessed August 16, 2023. https://www.who.int/health-topics/coronavirus#tab=tab_1}

^{3. European Centre for Disease Prevention and Control. Interim public health considerations for COVID-19 vaccination roll-out during 2023. Updated April 5, 2023. Accessed September 1, 2023.}

2. Rizikos grupių vakcinacija nuo COVID-19 gali padėti apsaugoti nuo sunkios ligos.^5,6

^{5. European Centre for Disease Prevention and Control. Interim public health considerations for COVID-19 vaccination roll-out during 2023. Updated April 5, 2023. Accessed September 1, 2023.}

^{6. Centers for Disease Control and Prevention. Stay up to date with COVID-19 vaccines. Updated July 17, 2023. Accessed September 1, 2023. https://www.cdc.gov/coronavirus/2019-ncov/vaccines/stay-up-to-date.html}

3. Asmenys ≥ 65 metų amžiaus turi 62 kartus didesnę mirštamumo dėl COVID-19 ligos riziką lyginant su asmenimis, kurių amžius ≤ 54 metai.^4†

^{†Tyrimas apėmė bendrą mirčių nuo COVID-19 ligos skaičių 6 savaites iš eilės 16 šalių 2020 m. balandžio 12 d. (iki COVID-19 vakcinų prieinamumo).}

^{4. Yanez ND, Weiss NS, Romand JA, Treggiari MM. COVID-19 mortality risk for older men and women. BMC Public Health. 2020;20(1):1742. doi:10.1186/s12889-020-09826-8}

4. Be bendrųjų COVID -19 simptomų, būdingų kvėpavimo takų infekcijai, dalis pasveikusių žmonių patiria pokovidinį sindromą, kurio metu negalavimai nepraeina net po 3 mėnesių⁵. Šiems asmenims gali pasireikšti ne tik užsitęsę kvėpavimo ar širdies – kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai, bet ir centrinės nervų sistemos ar psichikos sutrikimo simptomai tokie kaip užsitęsęs nuovargis, suprastėjusi atmintis, miego sutrikimai ir nuotaikų svyravimai⁶. Pokovidinio sindromo pasekmių rizika didėja su kiekviena SARS-CoV-2 pakartotine infekcija.⁷ Efektyviausias būdas išvengti šios ligos ir pokovidinio sindromo išlieka vakcinacija.^8,9

5. https://www.who.int/publications/i/item/WHO-2019-nCoV-Post_COVID-19_condition-Clinical_case_definition-2021

6. Hannah E. Davis et al, Long COVID: major findings, mechanisms and recommendations. Nature Reviews Microbiology https://www.nature.com/articles/s41579-022-00846-2

7. Benjamin Bowe et al, Acute and postacute sequelae associated with SARS-CoV-2 reinfection. Nature Medicine https://www.nature.com/articles/s41591-022-02051-3

8. ECDC-EMA statement on updating COVID-19 vaccines composition for new SARS-CoV-2 virus variants. https://www.ema.europa.eu/en/news/ema-ecdc-statement-updating-covid-19-vaccines-target-new-sars-cov-2-virus-variants

9. Marra AR et al. „The effectiveness of COVID-19 vaccine in the prevention of post-COVID conditions: a systematic literature review and meta-analysis of the latest research“. Antimicrobial Stewardship & Healthcare Epidemiology: 2023; 3 (1): e168. DOI: https://doi.org/10.1017/ash.2023.447

5. Lietuvos gyventojai šių metų rudens-žiemos mėnesiais yra nemokamai skiepijami atnaujinta Covid-19 vakcina, kuri buvo sukurta apsisaugoti būtent prieš šiuo metu cirkuliuojančias Covid-19 JN.1 atmainas.¹⁰

10. ETF recommends updating COVID-19 vaccines to target new JN.1 variant. https://www.ema.europa.eu/en/news/etf-recommends-updating-covid-19-vaccines-target-new-jn1-variant

• COVID-19 gali sukelti rimtas, ilgalaikes pasekmes.^1-3
• Būklė po COVID-19 ligos, paprastai žinoma kaip pokovidinis sindromas, apibrėžiama kaip naujų simptomų, trunkančių mažiausiai 2 mėnesius, atsiradimas  be jokio kito paaiškinimo praėjus 3 mėnesiams po pirminės SARS-CoV-2 infekcijos.^4*
• Pokovidinis sindromas gali pasireikšti net po lengvų COVID-19 infekcijų.⁵
• Realios klinikinės praktikos tyrimo metu ~37% 10 metų ir vyresnių žmonių patyrė pokovidinį sindromą per 3–6 mėnesius po COVID-19 diagnozės.⁶
• Bendri suaugusiųjų pokovidinio sindromo simptomai gali būti: nuovargis (44%), sutrikęs kvėpavimas (40%), nerimas (34%), raumenų skausmas (34%), miego sutrikimas (33%), depresija (32%), pažinimo sutrikimas (15%).^7†

*Pokovidinio sindromo apibrėžimas taikomas 18 m. ir vyresniems asmenims.

†Pagrįsta sistemine apžvalga, įskaitant 39 tyrimus su dalyvių skaičiumi svyruojančiu nuo 32 iki 1733 suaugusiųjų, kurių amžius nuo 32 iki 74 metų.

Šaltiniai:

1. Groff D, Sun A, Ssentongo AE, et al. Short-term and long-term rates of postacute sequelae of SARS-CoV-2 infection: a systematic review. JAMA Netw Open. 2021;4(10):e2128568. doi:10.1001/jamanetworkopen.2021.28568

2. Lopez-Leon S, Wegman-Ostrosky T, Ayuzo Del Valle N, et al. Long-COVID in children and adolescents: a systematic review and meta-analyses. Sci Rep. 2022;12(1):9950. doi:10.1038/s41598-022-13495-5

3. Wu X, Liu X, Zhou Y, et al. 3-month, 6-month, 9-month, and 12-month respiratory outcomes in patients following COVID-19-related hospitalisation: a prospective study. Lancet Respir Med. 2021;9(7):747-754. doi:10.1016/S2213-2600(21)00174-0

4. World Health Organization. A clinical case definition of post COVID-19 condition by a Delphi consensus, 6 October 2021. Accessed August 16, 2023. https://www.who.int/publications/i/item/WHO-2019-nCoV-Post_COVID-19_condition-Clinical_case_definition-2021.1

5. Cho JL, Villacreses R, Nagpal P, et al. Quantitative chest CT assessment of small airways disease in post-acute SARS-CoV-2 infection. Radiology. 2022;304(1):185-192. doi:10.1148/radiol.212170

6. Taquet M, Dercon Q, Luciano S, Geddes JR, Husain M, Harrison PJ. Incidence, cooccurrence, and evolution of long-COVID features: a 6-month retrospective cohort study of 273,618 survivors of COVID-19. PLoS Med. 2021;18(9):e1003773. doi:10.1371/journal.pmed.1003773

7. Jennings G, Monaghan A, Xue F, Mockler D, Romero-Ortuño R. A systematic review of persistent symptoms and residual abnormal functioning following acute COVID-19: ongoing symptomatic phase vs. post-COVID-19 syndrome. J Clin Med. 2021;10(24):5913. doi:10.3390/jcm10245913