BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


VISOJE LIETUVOJE SKELBIAMAS KARANTINAS NUO 2020 M. LAPKRIČIO 7 D. 00:00 VAL. IKI 2021 M. KOVO 31 D. 24:00 VAL.

Dažniausiai užduodami klausimai

Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama užkirsti kelią naujo koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltoms ligoms, sukeliant imuninį organizmo atsaką.

Dabartinė COVID-19 pandemija yra pasaulinė krizė, turinti milžinišką neigiamą poveikį žmonių sveikatai, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui.

COVID-19 gali sukelti sunkių ligų su dar nežinomomis ilgalaikėmis pasekmėmis bet kokio amžiaus žmonėms. Kai kurie ligų atvejai gali baigtis mirtimi.

Norint apsaugoti visuomenės sveikatą, ypač sveikatos priežiūros specialistus bei pažeidžiamas grupes, tokias kaip pagyvenę žmonės ar sergantieji lėtinėmis ligomis, reikia saugių ir veiksmingų vakcinų nuo COVID-19.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-19

Kadangi virusas yra naujas, šiuo metu nėra pakankamai žinių, kiek laiko po vakcinacijos išliks imunitetas, taip pat neaišku, ar bus reikalinga reguliari revakcinacija.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-19

Paprastai virusai mutuoja (keičiasi viruso genetinė medžiaga), tačiau mutacijos nebūtinai turi įtakos vakcinos veiksmingumui nuo viruso.

Kai kurios vakcinos nuo virusinių ligų išlieka veiksmingos praėjus daugeliui metų po jų sukūrimo ir suteikia ilgalaikę apsaugą.

Kita vertus, sergant tokiomis ligomis kaip gripas, viruso padermės keičiasi taip dažnai ir tiek daug, kad vakcinos sudėtis turi būti atnaujinama kasmet, norint jog ši būtų veiksminga.

Mokslo bendruomenė ir reguliavimo institucijos stebės, ar koronavirusas Sars-CoV-2 laikui bėgant keičiasi, ir, jei taip, ar vakcinos gali apsaugoti žmones nuo infekcijos.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-19

Kiekviena savivaldybė turi skiepijimo koordinatorių – savivaldybės gydytoją ar kitą administracijos darbuotoją, kuris koordinuos vakcinacijos procesą konkrečioje savivaldybėje bei prioritetinių grupių paskiepijimą organizuosiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Paskirti koordinatoriai organizuos skiepijimą nuo koronaviruso jų savivaldybių teritorijoje esančiose gydymo įstaigose. Kad užtikrintume sklandų gyventojų skiepijimą – SAM ekspertai glaudžiai bendradarbiaus su koordinatoriais.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-19

Skiepijimo paslaugas Lietuvoje gali gauti užsieniečiai, kurie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir (arba) kurie Lietuvoje yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (kurie dirba ir moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba už kuriuos įmokos mokamos, taip pat valstybės biudžeto lėšomis draudžiami asmenys).

Kitų ES šalių apdraustieji, persikėlę gyventi į Lietuvos Respubliką (deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka)  ir užsiregistravę su Dokumentu S1 teritorinėje ligonių kasoje pagal gyvenamąją vietą Lietuvoje turi teisę į tokias pačias asmens sveikatos priežiūros paslaugas kaip ir Lietuvos Respublikos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – PSD), taip pat ir į vakcinaciją.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-19

Tiek pati vakcina, tiek pati skiepijimo paslauga bus nemokama.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-19

Europos Komisija vykdo bendrą vakcinų pirkimą visoms Europos Sąjungos šalims. Išankstinės sutartys yra sudarytos su šešiais vakcinų gamintojais:

1.    „AstraZeneca“

2.    „Janssen Pharmaceutica NV“

3.    „Sanofi Pasteur & GSK“

4.    „BioNTech & Pfizer“

5.    „CureVac“

6.     „Moderna“

Vakcinos bus skirstomos valstybėms lygiomis proporcijomis, atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Lietuvai atiteks daugiau nei 7 mln. vakcinos dozių.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-19

Iš gamintojo vakcinos oro arba sausumos transportu atvežamos į Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sandėlius ir iš ten yra išvežiojamos gydymo įstaigoms, kurios vykdo skiepijimą.

Vakcinos transportuojamos naudojant šaldymo įrangą, galinčią užtikrinanti „šalčio grandinės” palaikymą pristatomiems vakcinų kiekiams. Tiekėjas privalo užtikrinti temperatūrinio režimo atsekamumą viso transportavimo metu.

Kai kurios vakcinos turi būti laikomos bent -75 laipsnių temperatūroje. Joms saugoti ESSC įsigijo du ultra žemos temperatūros šaldiklius. Kitoms vakcinoms, kurioms laikyti pakanka 2-8 laipsnių temperatūros, ESSC turi vaistiniams preparatams saugoti pritaikytą šaldymo kamerą.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-19
Paskutinė atnaujinimo data: 2020-12-28